VydÅ«nas. Mažosios Lietuvos lietuvių šventÄ— su giesmÄ—mis,kalbomis ir dainomis. KlaipÄ—da, 1927, p. 34
Šie VydÅ«no žodžiai taikliai nusako Adomo Brako veiklÄ…, kuri buvo labai įvairialypÄ—: dailininkas, pedagogas, publicistas, Mažosios Lietuvos kultÅ«rinio gyvenimo organizatorius ir aktyvus jo dalyvis. A. Brako pavardÄ— visada minima greta VydÅ«no, JokÅ«bo Stiklioriaus, Viliaus GaigalaiÄio, Martyno Jankaus, Jurgio Mikšo, Enzio Jagomasto ir kitų krašto šviesuolių pavardžių.
Adomas Brakas gimÄ— 1886 m. balandžio 5 d. JankaiÄių kaime (tarp KalotÄ—s ir KretingalÄ—s, KlaipÄ—dos apskritis), smulkių Å«kininkų šeimoje. 1900 m., sÄ—kmingai išlaikÄ™s egzaminus, A. Brakas pradÄ—jo mokslus Tilžės gimnazijoje. Tilžėje A. Brakas pirmÄ… kartÄ… susitiko VydÅ«nÄ…, kurio asmuo ir idÄ—jos pakreipÄ— jo visÄ… gyvenimÄ…, įsitraukÄ— į Tilžės lietuvių tautinÄ™ veiklÄ…. 1908-1910 m. mokÄ—si NacionalinÄ—je aukštojoje dailiųjų menų mokykloje Paryžiuje.
Pirmieji kÅ«rybiniai darbai buvo dar studijų metais sukurti viršeliai VydÅ«no veikalams, iliustracijos Vinco Kudirkos raštų šešiatomiui (1909), Juozo Gabrio "Geografijos vadovÄ—liui" (1910). Viršeliai ir ypaÄ V. Kudirkos raštų bei VydÅ«no "Vadovo lietuvių kalbai pramokti" (1912) iliustracijos išgarsino jaunÄ… dailininkÄ…, atkreipÄ— dÄ—mesį į jo kÅ«rybÄ….
1914 m. A. Brakas apsigyveno KlaipÄ—doje. 1922-1939 m. A. Brakas mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo KlaipÄ—dos krašto mokytojų draugijos narys. Gimnazijoje dÄ—stÄ— piešimÄ…, buvo jautrus ir subtilus pedagogas, rÅ«pinosi mokinių estetiniu auklÄ—jimu, organizavo dailÄ—s bÅ«relį, rengÄ— mokinių kÅ«rybos parodÄ—les.
Dar prieš PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… A. Brakas įsitraukÄ— į politinį krašto gyvenimÄ…. KlaipÄ—dos kraštÄ… valdant prancÅ«zams, 1920-1923 m. jis buvo PrÅ«sų lietuvių susivienijimo Tautos tarybos pirmininku. 1922 m. dalyvavo Ambasadorių konferencijoje Paryžiuje, kurioje buvo svarstomas KlaipÄ—dos krašto klausimas. A. Brakas žavÄ—josi VydÅ«no idÄ—jomis, sekÄ— ju
o ir kartu dirbo "Santaroje", krašto lietuvių jaunimo organizacijų draugijoje (įk. 1912), kurios tikslas buvo kovoti su svetimos kultÅ«ros įtkomis lietuvių jaunimui. Pats A. Brakas savo veiklos uždavinį nusakÄ— taip: "Kad lietuvis su džiaugsmu prisipažintų esÄ…s lietuvis".
Kartu su bendraminÄiais jis buvo KlaipÄ—dos krašto giedotojų draugijos "Aida", švietimo ir kultÅ«ros draugijos "Aukuras" (1922) steigÄ—jas, vienas iš KlaipÄ—dos krašto muziejaus, Muzikos mokyklos iniciatorių, ValstybÄ—s teatro KlaipÄ—doje repertuaro komisijos narys. 1919 m. įsteigtai draugijai "Aida" A. Brakas vadovavo iki 1939 m. Draugija KlaipÄ—dos krašte rengÄ— koncertus, vaidinimus. Pats A. Brakas režisavo daugelį pastatymų, per šimtÄ… spektaklių, iš jų keturiolika VydÅ«no dramų, kÅ«rÄ— jiems dekoracijas. "Aukuro" draugijos įsteigtoje "Vaidyklos mokykloje" A. Brakas dÄ—stÄ— meno istorijÄ….
Skleisdamas lietuvybÄ™, A. Brakas važinÄ—jo po kraštÄ…, rengÄ— tradicines šventes Rambyne, JuodkrantÄ—je, sakÄ— kalbas, pasižymÄ—jo kaip puikus oratorius. Nuoširdus, tolerantiškas, atviraširdis žmogus, svajotojas ir idealistas, buvo visų mÄ—gstamas, mylimas ir laukiamas. A. Brako vieklÄ… rÄ—mÄ— ir visaip jam talkino žmona Marija BrakienÄ—, jų svetingi namai KlaipÄ—doje buvo svarbi lietuvininkų susibÅ«rimo vieta. 1931 m. A. Brakas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu ir III laipsnio medaliu.
Svarbiausia A. Brako kūrybos sritis buvo knygų grafika. Daugiausia dailininkas apipavidalino Vydūno leidini
ų, pjesių, knygų, kÅ«rÄ— viršelius, atsklandas, užsklandas, vinjetes, iliustracijas. A. Brakas piešÄ— Mažosios Lietuvos kultÅ«ros veikÄ—jų portretus knygoms ir periodikos leidiniams, sukÅ«rÄ— atvirukų, afišÅ³, plakatų, draugijų emblemų. Kartu su mokytoju Martynu Kairiu parašÄ— ir apipavidalino pirmÄ…jį KlaipÄ—dos krašto elementorių "Skaitymo-rašymo knygelÄ—" (1921). Redagavo ir savo piešiniais iliustravo kultÅ«ros almanachÄ… "Aukuras" (1937). Paskutinis didelis darbas knygų grafikos srityje buvo viršeliai ir iliustracijos dr. Jono Remeikos trilogijai, skirtai Lietuvos praeiÄiai: "KÄ… kalneliai pasakoja. Padavimai iš KlaipÄ—dos krašto piliakalnių praeities."(1938), "Lietuvos praeities vaizdai" (1939) ir "Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai" (1940). Bendroje XX a. pradžios lietuvių dailÄ—s panoramoje A. Brakas iškyla kai aktualių KlaipÄ—dos kraštui leidinių iliustratorius. Jo kÅ«riniai, turintys simbolikos ir stilizacijos elementų, atskleidžia rašto savitumÄ… ir dvasiÄ….
Pagal dailininko projektÄ… buvo pastatytas paminklas 1923 m. sukilÄ—liams miesto kapinÄ—se (1925 m.). A. Brakas vertino lietuvių liaudies architektÅ«rÄ…, tyrinÄ—jo ir piešÄ— lietuviškų medinių namo dekoro elementus, ornamentikÄ…, laikÄ— juos svarbiu tautinio savitumo požymiu. Pagal jo projektus PagÄ—giuose pastatytuose Tautinio lietuvių banko ir Kristijono DonelaiÄio progimnazijos (1930-32 m., kartu su architektu K. MaskvitaiÄiu) pastatuose tautinÄ—s architektÅ«ros idÄ—jos išreikštos iškalbingomis detalÄ—mis. Straipsniuose ir paskaitose pats populiarino lietuvių liaudies ir profesionalijÄ…jÄ… dailÄ™, skaityti paskaitas kvietÄ— žymius kultÅ«rininkus, menininkus, mokslininkus.
Hitlerininkams okupavus KlaipÄ—dos kraštÄ…, už veiklÄ… prieš germanizavimo politikÄ… A. Brakas buvo suimtas. Priverstas palikti KlaipÄ—dÄ…, 1939 m. dailininkas persikÄ—lÄ— į KaunÄ…, dirbo "SaulÄ—s" gimnazijoje piešimo mokytoju. PrasidÄ—jus sovietų okupacijai, ankstyvÄ… 1941 m. birželio 14-osios rytÄ… jis buvo suimtas ir kartu su sÅ«numi Tautvydu ištremtas į Altajaus kraštÄ…, Kamenio miestÄ…. Dirbo teatro dekoratoriumi Kamene, vÄ—liau Bijsko valstybiniame teatre. 1947 m. A. Brakas už "antitarybinÄ™ agitacijÄ…" buvo nuteistas 10 metų kalÄ—ti. NusilpÄ™s ir apakÄ™s, A. Brakas 1952 m. kovo 3 d. mirÄ— Barnaulo kalÄ—jime. Kapo vieta nežinoma.
Tremtyje A. Brakas piešÄ—, tapÄ— ir kÅ«ryba kiek praskaidrino paskutinius metus. Iš tremties A. Brakas rašÄ— žmonai laiškus, kuriuose atsispindi jo gyvenimo siekiai, svajonÄ—s, pasaulÄ—jauta, atsiskleidžia tragiškas likimas žmogaus ir menininko, nepraradusio šviesaus tikÄ—jimo gÄ—riu ir ateitimi.
Kristina JokubaviÄienÄ—
