{¦¦W¬i÷œ¢{^ž RumpiÅ¡kÄ—s dvaras | KlaipÄ—dos Adomo Brako dailÄ—s mokykla

Rumpiškės dvaras

(Rumpischken)

    KlaipÄ—dos Adomo Brako dailÄ—s mokyklos dalis - RumpiškÄ—s dvaro namas, esantis Paryžiaus Komunos g. 12, 2006 metais įraštas į KultÅ«ros vertybių registrÄ… (AtV885).

    RumpiškÄ—s dvaras buvo pietinÄ—je miesto dalyje, beveik viduryje tarp Kuršių marių ir Sendvario. Dvaras kÅ«rÄ—si pelkÄ—toje vietoje, kuriÄ… reikÄ—jo nusausinti. ÄŒia 1646 m. sausio 4 d. (patvirtinta sausio 22 d.) Nicolausui Olderoggei Kulmo teise buvo užrašyta 12 margų. Jis buvo kilÄ™s iš Biucovo Meklenburge, pradžioje Ä—jo pakrantÄ—s tarnautojo (Strandknecht) pareigas, 1624 m. vedÄ— pakrantÄ—s tarnautojo Michelio Hoppo iš KarklÄ—s dukterį. Jo sÅ«nus Michaelis Olderogge studijavo KaraliauÄiuje, baigÄ™s mokslus buvo paskirtas į KarklÄ™ kunigu (1665-1671), vÄ—liau-VerdainÄ—s kunigu. 1646 m. N.Oldrogge buvo miesto šefenas (Scabinus) KlaipÄ—doje. Lietuvių bažnyÄiai jis padovanojo taurÄ™. Dvarelis pamažu plÄ—tÄ—si, superkant KlaipÄ—dos miestieÄių ir kt. žemes. Jo pavadinimas, kaip teigia J. Zembrickis, galbÅ«t kilo iš pirklio Michaelio Rumpo pavardÄ—s. M. Rumpas buvo kilÄ™s iš Rucavos Kurše. 1694 m. tapo KlaipÄ—dos miestieÄiu ir nuo 1715 m. valdÄ— dvarÄ…. VÄ—liau dvaro savininku buvo valsÄiaus raštininkas Sczepanskis ir jo žmona Juliana, gimusi Muehlpfort. 1717 m. liepos 30 d. jie savo kulmiškÄ…jį RumpiškÄ—s dvarÄ… - 4 Å«bus 21 margÄ… 89 rykštes su gyvenamu namu ir dviem valstieÄiais SmeltÄ—je - už 2500 talerių pardavÄ— pulkininkui Jacobui de Brionui, baronui de Luxui. Jacob de Brion buvo kilÄ™s iš PrancÅ«zijos, tarnavo markizo de Varenne pulke, o 1691 m. buvo perkeltas štabo kapitonu į Doenhoffo pulkÄ…. Mat nuo 1705 m. KlaipÄ—dos pilies komendantas buvo Chaftes de Brionas, pulkininkas, vÄ—liau generolas majoras, Jakobo brolis, mirÄ™s 1728 m. balandžio 24 d. Abu broliai vedÄ—, matyt, seseris Dobrzikowskas, dalyvavo krikštijant vienas kito vaikus. Dar vienÄ… seserį DobrzykowskÄ… buvo vedÄ™s valsÄiaus valdytojas, vÄ—liau laikinasis KlaipÄ—dos komendantas Hermanas Christopas von Rummelis.  

   Jakobas de Brionas, baronas de Luxas, karalius pulkininkas, 1713 m. spalio 10 d. vedÄ— ReginÄ… BeginÄ… DobrzikovvskÄ…, po metų - rugpjÅ«Äio 12 d. - jie pakrikštijo dukrÄ… LouisÄ™. RumpiškÄ—s dvarÄ… Jakobas de Brionas valdÄ— vos keletÄ… mÄ—nesių. Pranešama, kad 1717 m. lakriÄio 13 d. jis netikÄ—tai mirÄ—. Po Jakobo de Briono mirties RumpiškÄ— atiteko baronui Heinrichui von Loewenui, kuris vedÄ— Jakobo de Briono našlÄ™.

   Koks turtingas buvo dvaro interjeras, galima suprasti iš J. Zembrickio pateikto 1717 m. RumpiškÄ—s dvaro inventoriaus sÄ…rašo: 165 visiškai nauji kambarių apmušalai, pusketvirtos uolekties ploÄio, išausti spalvotomis juostomis iš vilnos ir lininių verpalų (austi tapetai), 8 paauksuoti gražūs veidrodiniai šviestuvai, puikus 6 aukštų olandiškas riešutmedžio servantas (etažerÄ—); joje: arbatos servizas 24 asmenims, iš porceliano, baltas ir mÄ—lynas su rudais krašteliais; toks pat servizas 12 asmenų, iš porceliano, rudas ir viduje spalvotas; 6 puodeliai kavai iš porceliano; gražus indiškas šokolado servizas iš porceliano; 32 lÄ—kštÄ—s keraminÄ—s, gamintos Delfte (olandiškos); 13 keramikinių puodelių, gamintų Delfte; 23 įvairÅ«s indai, gaminti Delfte. Puiki riešutmedžiu dengta komoda su 9 skulptÅ«rÄ—lÄ—mis iš olandiško molio. Gražus lakuotas olandiškas stalas. 32 dekoratyviniai puodeliai ant židinio, iš porceliano, mÄ—lyni ir balti, taip pat rudi. Darže auga žiediniai kopÅ«stai, Savojos kopÅ«stai, brokoliai, baltieji kopÅ«stai, salierai ir visokiausios kitokios daržovÄ—s; šalia daržo didelis plotas apsodintas griežÄiais. Šiame sÄ…raše minimas servisas ant židinio sako, kad ištaigingas židinys galÄ—j o bÅ«ti pastatytas XVIII amžiaus pradžioje.
   1746 m. sÄ…rašuose suregistruota daug alavinių (dubenys ir lÄ—kštÄ—s) bei varinių (arbatinukai, kavinukai, indai pienui, puodai, lempos) indų. Moterys nenešiojo skrybÄ—lių; madingos buvo įvairių spalvų atlaso ir damasto kepurÄ—lÄ—s su sidabriniais ar auksiniais nÄ—riniais, taip pat iš juodo aksomo su auksiniais nÄ—riniais; apsiaustus siuvo iš damasto, taftos ir kanvos ir papuošdavo dažniausiai voverių kailiukais. Vyrai mÄ—go raudonas kelnes, raudonas liemenes ir mÄ—lynus arba rudus surdutus.
    1722 m. dar prieš birželio 23 d. RumpiškÄ—s dvaro savininkas pulkininkas baronas von Loewenas nupirko iš KlaipÄ—dos pilies komendanto Charleso de Briono Gedminų dvarÄ…, kurį pastarasis buvo pirkÄ™s iš generolo von Doenhoffo: "generolas majoras imperijos grafas Boguslawas Friedrchas von Doenhoffas per varžytines įsigytus Gedminus su gyvenamuoju namu, alaus bravoru, 15 valstieÄių ir kumeÄių, SmeltÄ—s karÄema ir tušÄiu jos sklypu, dviem pievomis prie marių ir RusnÄ—s karÄema su jos žeme už 12 000 lenkiškų guldenų 1721 m. rugpjÅ«Äio 1 d. pardavÄ— KlaipÄ—dos komendantui generolui majorui Luxo baronui Carlui de Brionui". SandÄ—ris patvirtintas valsÄiuje 1722 m. vasario 14 d. Nupirkus Gedminų dvarÄ… su 16 Å«bų RumpiškÄ—s savininkui dar  priklausÄ— 5 Å«bai KalotÄ—je ir 5 Tauralaukyje. TaÄiau von Loewneui nesisekÄ— Å«kininkauti. Jis mirÄ— skurde 1931 m. lapkriÄio 14 d. Palaidotas Lietuvių bažnyÄioje. Jį bandÄ™s išgelbÄ—ti keliaujantis chirurgas Kasemannas pats mirÄ— lapkriÄio 4 d.  Gedminus teko išpirkti aprÅ«pinant nuosavybe nepilnameÄius Jakobo de Briono vaikus LouisÄ™ CharlotÄ™ ir FriedrichÄ… WilhelmÄ…. 1738 m. liepos 1d. sÅ«nus F.W. de Brionas nupirko iš sesers jos dalį, kuri tuomet sudarÄ— 41 Å«bÄ… 23 margus 38 rykštes. 1743 m. lapkriÄio 27 d. jis vedÄ— Johanno Gebhardo von Grotthuso dukterį MariÄ… Amalie (gimusiÄ… 1722 m. vasario 27 d.). 1755 m. jis pardavÄ— savo karÄemÄ… RusnÄ—je su pievomis, nuo jo pavardÄ—s pavadintomis Bajoriškosiomis BrioniškÄ—mis, amtmonui Kuwertui. Friedrichas Wilhelmas de Brionas mirÄ— 1756 m. liepos 24 d., sulaukÄ™s 39 m. Jo našlÄ— mirÄ— gimdydama tais paÄiais metais gruodžio mÄ—n.
   KlaipÄ—dos krikštų knygoje 1733 m. gegužės 19 d. įrašyta, kad "panelÄ— LouisÄ— de Brion "iš RumpiškÄ—s" buvo krikšto liudytoja",- matyt, tuo metu valdÄ— tÄ—vo dvaro dalį.
   PirmÄ…jį aiškų dvaro planÄ… matome nežinomo autoriaus, matyt, XVII amžiaus pabaigoje ar XVIII amžiaus pradžioje KlaipÄ—dos įtvirtinimo projekte. Šiame plane kaip niekur kitur aiškiai vaizduojama hidrografinÄ— KlaipÄ—dos miesto apylinkių padÄ—tis: šalia daugybÄ—s pelkių su įrengtais nusausinimo kanalais, tarp dviejų vandens telkinių, staÄiakampio formos sklype, kurio šiaurÄ—s rytų dalis buvo atkovota iš pelkÄ—s, įsikÅ«rÄ™s dvaras. Per vidurį dvaro sodybos Ä—jo kelias į miestÄ… per KÅ«lių Vartus.
   Viename XVIII amžiaus pradžios plane RumpiškÄ—s dvare pavaizduotas gražiai sutvarkytas sodas. Detaliau šÄ¯ sodÄ… galima įžvelgti 1757 m. rusų plane. Rusų antpuolio metu jų inžinieriai kartografai nubraižė labai tikslų KlaipÄ—dos žemÄ—lapį. RumpiškÄ—s dvaro sodyba iš keturių pastatų: gyvenamasis namas tokio pat stiliaus kaip Špichuto ir FridrichsredÄ—s prieglaudos.
   Matyt, tokio tipo pastatai buvo madingi XVIII amžiaus pradžioje - su dviem verandom šoniniuose fasaduose. Gyvenamasis namas stovÄ—jo sode, kurio gale buvo staÄiakampio formos tvenkinys. Ūkiniai pastatai gražiai apjuosia staÄiakampio formos kiemÄ….
   
   1736 m. sausio 19 d. dvarÄ… su 4 Å«bais 21 margu žemÄ—s perÄ—mÄ— pirklys Peteris Meyeris, kuris 1737 m. rugsÄ—jo 10 d. pardavÄ— Johannui Gabrieliui Kolbei, rektoriaus Danieliaus KolbÄ—s iš Dancingo sÅ«nÄ—nui. Mirus Mažojo Tauralaukio savininkui Christophui Franckui 1741 m. lapkriÄio 11 d., jo našlÄ™ 1742 m. vedÄ— RumpiškÄ—s dvarininkas Johannas Gabrielis Kolbe. Taip vienose rankose buvo du dvarai. Jo sÅ«nus Johannas Gabrielis  1769 m. birželio 16 d. iš tÄ—vo už 7000 talerių perÄ—mÄ— Mažąjį Tauralaukį su Pakamoriais, taip pat kulmiškuosius RumpiškÄ—s, Dauparų ir ŠlapšilÄ—s dvarus. TaÄiau Lietuvių bažnyÄios knygose įrašas byloja, kad 1736 m. gruodžio 13 d. mirÄ— RumpiškÄ—s ponas Gabrielis Kolbe, palaidotas Lietuvių bažnyÄioje. Jam buvo 73 metai. Matyt, senasis KolbÄ— dvarÄ… valdÄ— jau 1736 m.
    Dvaras nukentÄ—jo per Septynerių metų karÄ…, nes buvo prie pat rusų pozicijų: "RumpiškÄ— visai sugriauta".Po Septynerių metų karo dvarÄ… KolbÄ—s atstatÄ—. Gyvenamasis namas neteko priestatų, iš kieme buvusių Å«kinių pastatų neliko nÄ— vieno, vietoj jų pastatyti keturi nauji Å«kiniai pastatai. 
    Mažojo Tauralaukio savininkas Johannas Gabrielis Kolbe 1778 m. rugsÄ—jo 15 d. pardavÄ— RumpiškÄ™, Dauparus ir ŠlapšilÄ™, išskyrus pievas anapus marių, mÄ—sininkui ir laivų savininkui Eliasui Ruppeliui už 29 100 florinų. Rašoma, kad jis buvo kaminkrÄ—Äio iš Dancigo Eliaso Ruppelio sÅ«nus. Šis kaminkrÄ—tys 1733 m. tapo KlaipÄ—dos miestieÄiu ir labai praturtÄ—jo. Jis mirÄ— 1815 m. spalio 16 d., sulaukÄ™s 73 metų. RumpiškÄ— perÄ—jo jo sÅ«nui, Sendvario dvarininkui Johannui Friedrichui Ruppeliui. J.F. Ruppelis pasižymÄ—jo tvarkingumu ir švara. 1802 m. prieš valdovui atvykstan į KlaipÄ—dÄ… miestas gražinosi ir tvarkÄ—si, taÄiau prie KÅ«lių vartų susikaupusio mÄ—šlo krÅ«vų nebuvo kam išvežti. Tai gadino miesto įvaizdį. J.F. Ruppelis ryžosi pats savo jÄ—gomis sutvarkyti miesto gÄ—dÄ… - dvi dienas jo žmonÄ—s vežė mÄ—šlÄ… į RumpiškÄ—s žemÄ™. 
 
   Johannas Fridrichas Ruppelis buvo pirklys, rÄ—deris sandÄ—lių KlaipÄ—dos uoste savininkas. Karališkosios šeimos gyvenimo KlaipÄ—dos mieste metu karalienÄ— ir vaikai pramogai lankydavo apylinkes. YpaÄ buvo pamÄ—gÄ™ Tauralaukį. J. Ruppelis Sendvaryje princams buvo įrengÄ™s jodinÄ—jimo maniežą. O jo sodas, kuriame liepos 21 d. rusai karininkai surengÄ— puotÄ…, pasak grafienÄ—s Woss, buvo nuostabiai gražus. 
   J.F. Ruppelio ir dar kelių pirklių pastangomis 1819 m. buvo atstatytas KlaipÄ—dos teatras. J.F. Ruppelis mirÄ— 1933 m. balandžio 26 d., bÅ«damas 67 m. RumpiškÄ— perÄ—jo jo vienturtei dukrai Charlotei Hendrietei, ištekÄ—jusiai už majoro von Goeckingko. Ruppelių šeima per tris kartas RumpiškÄ—s dvarÄ… valdÄ— 64 metus. 1842 m. dvaras buvo parduotas vyr. amtmonui Ulrichui Ludwigui Albertui Kosmackui. 
   Tarp Sendvario ir RumpiškÄ—s dvarų buvo aukšta kalva, ant kurios stovÄ—jo du vÄ—jo malÅ«nai, pažymÄ—ti jau 1757 m. žemÄ—lapyje. NÄ—ra aišku, ar jie abu priklausÄ— RumpiškÄ—s dvarui.1858 m. RumpiškÄ—s malÅ«nas prijungtas prie SmeltÄ—s. 1868 m. žemÄ—lapyje pažymÄ—tas tik vienas malÅ«nas, į kurį vedÄ— tiesus kelias iš RumpiškÄ—s.
   Po Kosmacko dvarÄ… valdÄ—: Rohde, Kolscher, Frentzel. RumpiškÄ—s dvaro savininkas Maximilianas Eduardas Kolschleris buvo vedÄ™s AnnÄ… EmilijÄ… Frentzel-Beyme. 1874 m. kovo 12 d. jie susilaukÄ— RumpiškÄ—je gimusios dukters Paulinos. Po M.E. Kolscherio mirties 1886 m. vasario 18 d. RumpiškÄ—je dvaro valdymas atiteko žmonai. Ši neilgai trukus ištekÄ—jo už Fridricho Emilio Johano Frentzelio iš Baugštkaralių. Jis buvo vedÄ™s netikrÄ… (iš kitos santuokos) Annos seserį Marie PaulinÄ… Frentzel-Beyme. Matyt,  Marie tuo metu jau buvo mirusi, o kad dvarai nepatenktų į svetimas rankas, buvo populiaros tokios vedybos.
   1871 m. surašymo duomenimis, RumpiškÄ—s dvaro sodyboje buvo keturi gyvenamieji pastatai, kuriuose gyveno 8 šeimos. 1907 m. surašymo duomenimis, RumpiškÄ—s dvaras turÄ—jo 142 ha ariamosios žemÄ—s, neturÄ—jo savo pievų ir miško. Dvaro valdytoja - Anna Frentzel.
   M. E. Kolscherio ir Annos duktÄ— Paulina ištekÄ—jo už Frentzelių giminÄ—s atstovo Edvino Leopoldo Frentzel - Beymes (Muttrey šaka). Jis RumpiškÄ—s dvarÄ…  valdÄ— labai sąžiningai ir uoliai, todÄ—l kaip tapusį savo pareigingumo auka per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… jį aprašo J. Zembrickis: "Sekmadienį paleistas iš kareivinių, jis nepaisÄ— perspÄ—jimų ir nuskubÄ—jo į dvarÄ… šerti gyvulių, taÄiau buvo vÄ—l sulaikytas ir išvežtas į SibirÄ…".
   MasinÄ—s žudynÄ—s RumpiškÄ—je. Kovo 19 d. dvidešimt tvirtų vyrų buvo suvaryti prie KÅ«lių Vartų, kur karininkas pranešÄ—, kad jie bÅ«siÄ… sušaudyti už tai, kad ir vokieÄių kareiviai šaudo civilius bei žaloja vaikus (rusai patys gatvÄ—se nelauktai iššsaudavo į orÄ…, o po to tvirtindavo, kad pro langus šaudo moterys). Juos išrikiavo dviem eilÄ—mis dauboje šalia plento į Sendvarį ir sušaudÄ— iš užpakalio, pribaigdami durtuvais ir buožėmis. 
   RumpiškÄ— buvo nuošalyje nuo pagrindinių kelių, todÄ—l tik 1905 m. buvo nutiestas kelias iš miesto į RumpiškÄ™ (dabartinÄ— RumpiškÄ—s gatvÄ—). Žinoma RumpiškÄ—s drenavimo draugija, kuriai priklausÄ— RumpiškÄ—, SmeltÄ— ir Naujadvaris. Nuo 1917 m. dvarÄ… valdÄ— Liudwigas Loerzeris. 
   1936 m. RumpiškÄ—s dvare gyveno malÅ«no savininkas Arno Jahn. Jis buvo vedÄ™s netikrÄ… Paulinos seserį MargaretÄ™ AnnÄ… Frentzel, gimusiÄ… Baugštkaraliuose 1887 m. sausio 7 d. A. Jahnas gimÄ— KlaipÄ—doje 1882 m. gruodžio 12 d. Matyt, jis po vedybų su Margarete Frentzel perÄ—mÄ— (atpirko iš L. Loerzelio?) RumpiškÄ—s dvaro valdymÄ…, nes Edvinas buvo ištremtas į SibirÄ…. 
   Po 1923 m. KlaipÄ—dos kraštÄ… prijungus prie Lietuvos, dvaro centrÄ… nupirko miestas ir pritaikÄ— jį aerodromui. Istorikas J. Tatoris mini prie RumpiškÄ—s dvaro XX amžiaus pradžioje veikusį mašinų fabrikÄ…. ÄŒia buvo ir Jakobo Mitzkaus vežimų nuomos kiemas. 1936 m. Telefonų knygoje RumpiškÄ—je nurodyta Sporto aikštÄ— (Orlaivių aikštÄ—). AerodromÄ… dar Pirmojo pasaulinio karo metais Äia įrengÄ— vokieÄių kariuomenÄ—. Patogi lyguma už RumpiškÄ—s dvaro tiko nusileisti orlaiviams. ÄŒia buvo atvesta geležinkelio atšaka, kurios dalis išlikusi iki šiol. Aerodrome pastatyti angarai lÄ—ktuvams ir dviejų aukštų gyvenamasis namas lakÅ«nams. ÄŒia jau 1922 m. spalio mÄ—nesį pradÄ—jo leistis oro pašto lÄ—ktuvai, gabenÄ™ paštÄ… maršrutu Ryga-Dancigas. LÄ—ktuvus nuomojo viena privati vokieÄių firma. 1925 m. KaraliauÄiaus kryptimi vyko 287 oro pašto lÄ—ktuvų skrydžiai, Rygos - 270. 1928 m. oro pašto KlaipÄ—doje nebeliko. VÄ—lesnÄ—se nuotraukose matome vokiškus "Junkers" tipo lÄ—ktuvus, atskridusius tik privaÄiais skrydžiais. Yra žinių, kad tarpukariu Äia veikÄ— KlaipÄ—dos oro klubas, kuriame buvo rengiami sklandytojai, vykdavo sklandytuvų krikštynos.
 
 
 
Demereckas KÄ™stutis. RumpiškÄ—.//KlaipÄ—dos dvarai.- KlaipÄ—da, 2005.

Nuotraukos: ArÅ«no MÄ—Äiaus ir iš Johannes Frenzel-Beyme archyvo.